Žymų Archyvai: Vaitkevičius 1995

SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLA TAIKANT MINIMALIOS VAIKO PRIEŽIŪROS PRIEMONES 5

SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLA TAIKANT MINIMALIOS VAIKO PRIEŽIŪROS PRIEMONES 5

Penktoji dalis užbaigia pradėtos pagal turinio planą pirmos dalies supažindinimą:  „1. MINIMALIŲ VAIKO PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ IR SOCIALINIO PEDAGOGO SAMPRATOS”.

Viena iš socialinio pedagogo veiklos krypčių – ieškoti ir rasti būdus, kurie garantuotų socialiai ir pedagogiškai apleisto vaiko grąžinimą į normalias gyvenimo sąlygas artimiausioje socialinėje aplinkoje. Svarbu, kad socialinis pedagogas gebėtų paveikti ne tik patį vaiką, bet ir jo tėvus ar globėjus, kurie įtakoja vaiko dabartį ir ateitį (Aukštiejienė, 2000). Socialinis pedagogas turi padėti asmeniui išmokti savarankiškai analizuoti kilusias problemas ir mokyti jas spręsti (Vitkauskaitė, 2001).
Teigiama, kad socialinio pedagogo veiklos specifiškumas pasireiškia tuo, kad jam reikia dirbti tiesiogiai su šeima, atvirame sociume, kartais net gatvėje. J. Vaitkevičius socialinio pedagogo veiklos specifiškumą įžvelgia ir tame, kad jis dirba be pateiktų planų, programų, vadovėlių (Vaitkevičius, 1995). Savo veiklos planą, programą socialinis pedagogas susidaro pats, remdamasis bendraisiais orientyrais, susidariusia socialine situacija darbo vietoje, globotinių individualia padėtimi. Socialinio pedagogo veiklos metodai:
• individualus socialinis darbas,
• socialinis darbas su grupe,
• socialini darbas su šeima,
• socialinis darbas bendruomenėje (Indrašienė, 2004).
Šiame šimtmetyje Lietuvoje bei kitose ES šalyse nusikalstamumas tampa viena iš opiausių socialinių problemų, neatsižvelgiant į šalių politinį, ekonominį, socialinį išsivystymą. Nusikalstamumas auga ne tik ekonomiškai atsilikusiose, bet ir pakankamai sėkmingai besivystančiose šalyse (Alifanovienė, Šapelytė, 2009).
Nepilnamečių nusikalstamumas – tai savotiška bendrojo nusikalstamumo pradžia, jo potencialus rezervas, taip pat ir prognozės modelis ateičiai. 2009–2013m. nepilnamečių justicijos programoje pažymima, kad nepilnamečių daromi teisės pažeidimai – tai tolesnio suaugusių asmenų nusikalstamumo pradžia. Tyrimai rodo, kad kuo ankstesniame amžiuje bus užkirstas kelias nepilnamečių nusikaltimams, tuo didesnė galimybė sumažinti nusikalstamumą ateityje (Dapšys, 1993). Taigi socialinis pedagogas taikydamas minimalios vaiko priežiūros priemones gali įtakoti nepilnamečių nusikalstamumo skaičiaus mažėjimą.

3 dalis.

4 dalis.

6 dalis.

Penkta dalis įkelta: 2015-04-09