Žymos archyvas: analizė

SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLA TAIKANT MINIMALIOS VAIKO PRIEŽIŪROS PRIEMONES 2

SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLA TAIKANT MINIMALIOS VAIKO PRIEŽIŪROS PRIEMONES 2

Antra dalis užbaigia Įvadą, kuris yra įkeltas pirmoje dalyje. Sekant nuorodas galėsite susirinkti jas visas ir susipažinti.

Teisinės šios problemos sprendimo prielaidos buvo sudarytos, parengus Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą (2007). Šiuo įstatymu buvo sukurta priemonių sistema, padedanti vaikams, turintiems elgesio problemų, keisti ydingą elgesį, teikti pedagoginę, socialinę ir psichologinę pagalbą. Buvo sudarytos palankios sąlygos vaikų, linkusių nusižengti, ugdymui, švietimui, socializacijai. Įstatymu buvo nustatyti vaikui minimalios ir vidutinės priežiūros principai, priemonės, tvarka, kurios laikantis skiriama, pratęsiama, pakeičiama ar panaikinama minimali ir vidutinė priežiūra vaikui. Nustatytos, svarbiausios šių priemonių taikymo nuostatos. Įstatyme įvardijamos minimalios ir vidutinės priežiūros formos. Vaikui, kuriam pritaikius minimalios priežiūros priemones, nebuvo pasiekta elgesio korekcija, arba vaikas padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, administracinių teisės pažeidimų požymių turinčią veiklą, skiriama „auklėjimo poveikio priemonė – atidavimas į specialiąją auklėjimo įstaigą – vaikų socializacijos centrą“ (Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymas, 2010).
Tyrimo hipotezė. Vienas specialistas, šiuo atveju, socialinis pedagogas, nėra pajėgus išspręsti vaiko problemų taikant minimalios vaiko priežiūros priemones, todėl būtina įvairių specialistų koordinuota ir vienas kitą papildanti veikla.
Tyrimo objektas – socialinio pedagogo veikla taikant minimalios vaiko priežiūros priemones.
Tyrimo tikslas – ištirti socialinio pedagogo veiklos taikant minimalios vaiko priežiūros priemones galimybes.
Tyrimo uždaviniai:
1. Supažindinti su minimalių vaiko priežiūros priemonių ir socialinio pedagogo sampratomis;
2. Išanalizuoti vaiko minimalios priežiūros priemonių teisinį reglamentavimą, principus ir uždavinius;
3. Pristatyti kaip buvo taikomos vaiko minimalios priežiūros priemonės Lietuvoje 2008-2012 metais;
4. Atskleisti socialinio pedagogo veiklos, taikant minimalios vaiko priežiūros priemones, ypatumus, problemas ir galimybes Lietuvoje ir užsienyje.
Tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros (pedagoginės, psichologinės, vadybinės) analizė;
2. Lietuvos Respublikos teisinių-norminių dokumentų analizė;
3. Apklausa (anketinė apklausa, anketinė apklausa el. paštu);
4. Matematinė-statistinė tyrimo duomenų analizė (SPSS, MS Excel).
Teorinis ir praktinis darbo reikšmingumas. Norminiai teisės aktai, reglamentuojantys institucinę nepilnamečių minimalią priežiūrą neapibrėžia (ar apibrėžia gana formaliai ir paviršutiniškai) pagrindinių šių įstaigų veiklos tikslų ir sąlygų, todėl nepakankamai aišku, kas sudaro jų veiklos prioritetinę kryptį, nėra tiksliai suformuluoti principai, kuriais jos turi vadovautis spręsdamos svarbiausias savo veiklos organizavimo problemas. Nepakankamai reglamentuojamas socialinis pedagoginis darbas su ugdytiniais. Darbo autorės nuomone, atlikus tyrimą turėtų paaiškėti kaip būtų galima optimizuoti socialinio pedagogo veiklą taikant minimalios vaiko priežiūros priemones.
Magistro baigiamojo darbo struktūra.
Magistro baigiamajame darbe yra lentelės ir paveikslai.

1 dalis.

3 dalis.

Antra darbo dalis patalpinta: 2015-04-09